Fshehtėsitė nė maje tė botės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Super Fshehtėsitė nė maje tė botės

Mesazh nga D3M1 prej Sun Jun 26, 2011 9:14 am


Njė qendėr spirituale nga majet e Himalajeve

A ėshte Tibeti qendra spirituale e botės, vendi ku ruhen dijet e vjetra dhe fantasitke, apo ndoshta ėshtė baza pėr vizitorėt nga planetet e largėta? Apo ndoshta tė gjitha sė bashku? Pse ky vend gati me njė fuqi magnetike i tėrhjek te gjithė peligrinėt dhe njerėzit besimtar?

Disa bile pohojnė qė Isa “vitet e humbura” i kaloi nė manastirin himalajas Hemis Gumpa. Kjo e dhėnė ėshtė publikuar nga nje hulumtues i Tibetit nė vitin 1887. Ai thoshte qė ka arritur tė gjej njė manuskript budist ku ishte pėrshkruar “jeta e Isait” dmth Jezusė, manuskriptė e ruajtur nė arkivat e Lasės.

Pėr fat tė keq kur Tibeti iu bashkua Kinės mė 1950 ky dorėshkrim ėshtė shkatėrruar. Njerėzit edhe nuk i kanė besuar shumė kėtij hulumtuesi kėshtu qė nuk duhet marrė seriozisht e gjithė kjo storie.

Por nė kohėn e mbretit Neron, nė Tibet ishte nisur Apoloni nga Tijana, tė cilin mbi 14 vjet mė mėsusit nuk kishin pasur ēka t’i mėsojnė. Njė ditė prifti nga Tempulli i Apolonit ia solli njė pllakė tė bakrit me hartėn e gravuar nė tė dhe i tha se ajo tė udhėzon pėr nė “qytetin e perėndive”. Apoloni pėrmes Babilonit mbrriti nė Indi ku nė shoqėri me udhėrrėfyesin Dames nga lumi Gang u nisen ne veri drejt Himalajeve.

Vendi i njerėzve qė dinė gjithēka

Udhėtuan tetėmbėdhjetė ditė dhe sa mė afėr qė i afroheshin kurorės gjigante tė bjeshkės, ndodhnin gjėra tė ēuditshme. Rruga nėpėr tė cilėn ata udhėtuan dhe i cili mbetej pas shpinės sė tyre nė mėnyrė tė ēuditshme ndėrronte nga momenti nė moment dhe sė shpejti para tyre u qfaq njė fėmijė i cili i foli Apolonit nė gjuhėn greke dhe i tha se ata e pritnin atė dhe se ai do ta ēonte te “sunduesi i vendit tė mrekullive”.

Udhėpėrshkrimin e filozofit grek mė vonė e ka shėnuar Filostrati i cili raporton se sunduesi i vendit tė mrekullive ėshtė prezentuar me emrin Iarh dhe i ka uruar mirėseardhje me kėto fjalė “Keni mbėrritur nė vendin e njerėzve qė dijnė gjithqka!”

Greku me prejardhje nga Kapadokija ka qenė i mahnitur me njerėzit tė cilėt rrinin pezull dhe tė cilėt servonin ushqimin ne disa mjete me tri kėmbė, me shtyllat ndriquese nė rrugė si dhe me shumė gjėra tjera tė mahnitėshme. Erdhi me njė pėrfundim enigamatik se ata njerėz tė menēur “jetojnė nė tokė dhe nė tė njėjtėn kohė edhe jasht saj”.

Urtakėt nga Himalajet Apolonit i urdhėruan qė kur tė kthehet ti groposė disa talisamanė nė Evropė ku nė tė ardhmen do tė ndodhin gjėra tė rėndsishme, e nė tė njejtėn kohė morri detyrė qė ta dridh tiraninė e Romės.

Mbreti Neron e ndiqte edhe Apolonin si edhe shumė filozofė tjerė deri sa nė gjykim kur e shpaluan letrėn me akuza ajo ishte e zbrazėt.

Qė nga atėherė atij iu frikonin edhe mbretėrit romak, deri sa Vespaziani mundohej ta arrij edhe miqėsinė e tij. Por Domicijani e akuzoi pėrsėri dhe nė gjykim ndodhi diēka e paspjegueshme e qė nuk ėshtė e pėrshkruar nė librat e Filostratit tė cilit misticizmi nuk i interesonte shumė.

Apoloni rreptė ju drejtua imperatorit tė ri duke e mbeshtjellė pelerinėn fort rreth trupit dhe i tha: “Mundeni ta merrni trupin tim por kurrė shpirtin. Bile bile edhe trupin nuk mundeni” dhe humbi nė njė re tymi.

Kush kanė qenė “njerėzit qė dinin gjithqka” qė dijeninė e vet ia dhanė Apolonit gjatė kohės sa ndejti nė Himalaje? A do tė kuptohet ndonjėherė se si prifterit dhe urtaket Tibetian e krijuan historinė Evropiane dhe me ndihmėn e ēfarė “talismanėve” tė cilėt filozofi i ka groposur nė vendet e caktauar precizisht?

Shumė shekuj pas Apolonit konti Sen Zhermen, alkimist dhe mistik, udhėtoi nėpėr Indi dhe Tibet. Si edhe i shkruajti nė memoaret e veta Franc Grafer, konti e tha fjalinė: “Nesėr do tė zhdukem nga Evropa. Do tė shkoj nė Himalaje”. Pas njė shekulli e gjysmė njė avanturier e gjeti njė trup (sigurisht nė gjendje tė ndonjė kibernacioni) tė njė mashkulli nė manastirin Tuerin tė veshur me veshje nga shekulli i 18-tė!

Qenja jo njerėzore

Gjon Spenser i cili njihej si njė person me tė kaluar kriminale, mė 1920 i lodhur dhe i sėmurė pranohet nga Lamat e manastirit Tuerin, manastir i cili njihej per pasuri dhe shkėlqim. Pasi qė bėri mė mirė, filloi edhe tė shėtiste nėper manastir.

Njė ditė zbriti nėpėr shkallėt e gurit tė cilat e quan deri te njė dhomė plot vizatime tė ēuditshme muri. Nė vizatim e njohu yjėsinė e Demit dhe me gisht nėpėr mur erdhi deri te Plejada. Nė atė moment nė mur u hap njė derė sekrete. Ai hyri nėpėr njė koridor i cili ishte i ndriēuar me njė dritė tė gjelbėr, burimin e tė cilit nuk mundi ta gjej. Nėpėr atė koridor ai mbėrriti te njė dhomė e madhe nė tė cilėn ishin rreth tridhjetė sakrofagė.

Nė atė ēast ai ngriu, mendonte se po ėndėrron sepse tė gjithė kėta sakrofagė rrinin pezull nė ajėr. Shpresa se do ta gjej ndonjė thesar ishte mė e madhe se friga te Spenseri kėshtu qė filloi ti hapė kapakėt, nė tė gjitha ishte nga njė kufomė, trupat e tė cilėve ishin shumė tė ruajtur.

Nė njerin nga kėta sakrofagė ishte njė femėr e veshur me veshje mashkulli, nė njė tjeter ishte nje kufomė e veshur me veshje nga shekulli i 18 etj. I dėshpruar se nuk gjeti kurrfarė thesari e hapi edhe sakrofagun e fundit. Aty ishte njė trup jo i zakonshėm i veshur me veshje ngjyrė argjendi, njė sferė e rrumbullaket nė vend tė kokės, ne vend tė syve ishin dy hapje tė rrumbullakta, dhe shumė hapje tė vogla nė vend tė hundės deri sa gojė nuk kishte fare. Spenseri zgjati dorėn me qėllim qė ta prek kėtė krijesė por nė atė moment syte e saj ndriquan nė menyrė tmerruese. Kjo ishte shumė edhe pėr Spenserin i cili iku nga aty nė panikė dhe duke mos shikuar mė mbrapa.

Lamat pas kėsaj ndodhie filluan qė ta bindin se kjo ka ndodhė deri sa ai ishte i sėmurė dhe ato vetėm i ka pa nė ėndėrr dhe i treguan nė njė korridor tjetėr kopjet miniaturė tė atyre qka kishte pa Spenseri me nga njė kukull brenda. Nė pyetjen e tij se kush ishte njeriu pa gojė, Lamat pas njė konsultimi i thane duke treguar me gisht Plejadėn nė hartėn e yjeve nė mur “Njeriu i veqantė i cili erdhi nga yjet”.

Kontakti vizuel

Edhe ekspedita ruse pėrjetoi njė ndodhi tė ēuditėshme nė vitin 1959 nė manastirin Galden, ku mbrriti jo nė numėr tė plotė pas shumė peripecive qė pati gjatė rrugės.

Manastiri nė tibet

Gjatė bisedės me Lamen mė tė lartė i cili ishte ekspert pėr astronomi, kuptuan se ai mundet qė nė disa kushte tė caktuara tė arrij kontakt vizuel me banorėt e planetave tjera. Shumė herė ai refuzoi qė kėtė gjė ta bėj dhe kur mė nė fund pranoi, u zgjodhėn dy anėtarė tė ekspeditės si pjesėmarrės tė eksperimentit tė cilėt duhej qė tė kalonin nėpėr njė pėrgatitje tė veqantė sidomos dijetale, ushtrimeve pėr kocentrim dhe yoga.

Nė njė dhomė ata u kapėn dorė pėr dore bashkė me Lamėn dhe bashk me tingujt e njė mjeti tė ēuditshėm i cili gjindej nė dhomė mundoheshin qė tė kocentrohen. Pėrnjėherė filluan tė paraqiten konturat e njė gjallese tė quditėshme qė gjasonte me njeriun, por me vija tė fytyrės jo tė theksuara si dhe me kėmbė qė i ngjanin kėmbėve tė insekteve.

Para kėsaj krijese u paraqit modeli i sistemit diellor rreth tė cilit silleshin planetet. E panė Tokėn, Hėnėn, Merkurin, Venerėn… Nė befasi tė shkencėtarve rreth sferės mė ndriquese silleshin dhjetė planete! Nė tė vėrtetė pas orbitės sė Plutonit ishte edhe njė trup qiellor.

Lama nuk deshi qė ti pėrgjigjet pyetjeve, vetėm pėr planetėn e dhjetė tha se ėshtė satelit i Plutonit qė kishtė kthyer rrugėtimin dhe tani kishte orbitėn e vet rreth Diellit tė cilin shkenctarėt do ta zbulojnė mė vonė.

“As unė e as koleget e mi” thoshte njė nga hulumtuesit “kurrė nuk do ta zbulojmė se a u paraqit me tė vėrtetė diēka para nesh apo ndoshta mos Lama na ka hipnotizuar dhe ne kemi parė atė qė ka dashur ai qė ne ta shohim. Por megjithatė aty ka ndodhė diēka jotoksore dhe ne nuk mund tė besojmė se kjo ka ndodhur vetėm nė trurin njerėzor!”

Nė kufirin Kinezo Tibetian, nė njė shpellė, u gjetėn 716 disqe tė ēuditshme nga guri, nė tė cilat kanė qenė tė gravuara disa shenja te pa lexueshme spirale nga vrima e mesit deri nė skaj tė diskut. Ato disqe vibronin dhe kishin njė fushė tė fortė magnetike. Kur u deshifrua porosia e shkruar nė to, u pa se aty flitej pėr njė anije kozmike jashtė tokėsore e cila ishte rrėzuar para 12000 viteve nė Tokė dhe anėtarėt qė mbijetuan kėtė fatkeqėsi u pėrzien me njerėzit qė jetonin nė atė regjion.

Nė kėrkim tė Shamballės

Qė qeniet jashtė tokėsore i kanė pasur Himalajet pėr vendbanim besonte edhe piktori dhe mistiku rus Nikolas Rerih, pikturat e tė cilit shpesh paraqitnin ardhmėrinė. Rerih nė vitin 1925 organizoj njė ekspeditė per ta zbuluar Shamballėn legjendare, kryeqytet i mbretėrisė nėntokėsore Agarta, vendstrehim i fshehtė i jashtė tokėsorėve dikund nėn Himalaje. A e zbuloi nuk dihet.

Pjesėt e pa hulumtuara tė Himalajeve e kanė tėrhjekur edhe hulumtuesin francez saktesisht 200 vjet para Rerihut mė 1725, ai e kerkonte popullin e humbur Hsing Nu, thuhet se edhe i zbuloi germadhat e qytetit. Kėtė popull mė herėt e patėn shkatėrruar Kinezet.

Populli Hsing Nu nuk ishte popull me prejardhje Kineze por vinin nga Siria ose Persia, i adhuronin yjet dhe perendinė Baal. Diparku pat gjetur qindra monolite, piramidėn me tre kat dhe “gurin e hėnės”, gur i madh me njė bardhėsi jo tokėsore, me reliev tė bimėve dhe shtazėve tė panjohura. Latur, njė franqez tjetėr nė vitin 1854 pat gjetur varre, armė dhe stoli por ekspeditat pasuese u paten kthyer duarthate pasi qė gėrmadhat e qytetit qenė mbuluar me erėrat rėrore.

Tentimin e fundit e patėn bėrė Sovjetet mė 1952 dhe me atė rast Lamat e njė manastiri iu patėn dhėnė pėrshkrimin e piramidės me tri pjesė.

Sipas fjalėve tė tyre, pjesa e parė e paraqiste “tokėn e vjetėr” mė saktėsisht kohėn kur njerėzit udhėtonin deri nė yje, pjesa e mesme kur zbritėn nga yjet dhe pjesa e epėrme, tokėn e yjeve tė largėta.

_________________

Mos e merrni pėr dobėsi heshtjen time, se nėse foli nuk do tė mund ta pėrballoni!

D3M1
Administrator/e
Administrator/e

Gjinija : Male

Numri i postimeve : 20774
Mosha : 27
Viti: : 29/01/1989
Vendbanimi: : Drenice
Aktiviteti :
100 / 100100 / 100

Registration date : 30/07/2009

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi