Personaliteti lidhet me shprehitė e higjienės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Super Personaliteti lidhet me shprehitė e higjienės

Mesazh nga Nora prej Tue Jul 12, 2011 7:11 am




Sipas studimit mė tė madh tė bėrė ndonjėherė nė botė pėrkitazi me shprehitė e higjienės, tipi i personalitetit dhe sjelljet janė tė lidhura drejtpėrdrejt me shėndetin tuaj.

I bėrė nė vitin 2011, nga Kėshilli Global Higjienik (KGH) dhe i bazuar nė pėrgjigjet e mė shumė se 1.5 milionė pyetjeve, studimi ndėrkombėtar Dettol HABIT (higjienė: qėndrim, sjellje, pamje dhe karakteristika) ėshtė bėrė nė 12 shtete nė tė gjithė botėn, pėrfshirė edhe Afrikėn e Jugut. Studimi ka hulumtuar faktorėt qė ndikojnė dhe formojnė sjelljet e ndryshme higjienike.

Nė pėrgjithėsi, studimi tregon se ka pasur rėnie tė standardit higjienik nė dekadat e kaluara. Nė fakt, disa shtete nė zhvillim duket se po i kalojnė shtetet perėndimore sa i pėrket shqetėsimit pėr higjienėn. Praktikat e higjienės janė mė tė dobėta te tė rinjtė, qė mund tė paraqesė njė ndryshim shekullar nė qėndrimin ndaj higjienės, pasi qė ka pasur njė rėndėsi mė tė vogėl shoqėrore gjatė viteve.

Studimi Dettol HABIT ka gjetur njė korrelacion interesant mes tipit tė personalitetit, shprehive tė mira dhe shėndetit. Rezultati vė nė pah rėndėsinė e praktikimit tė higjienės sė mirė (si larja efektive e duarve dhe pastrimi i shtėpisė) dhe shprehitė e mira (si teshtitja dhe kollitja nė njė pecetė, hedhja e saj nė mėnyrė tė duhur dhe pastaj larja e duarve), nė mėnyrė qė tė parandalohen pėrhapjet e sėmundjeve infektuese.

Njerėzit higjienikė sėmuren mė pak

Sipas studimit, tipat e personaliteteve tė ndėrgjegjshėm/tė varur dhe nervoz/tė ndjeshėm pėrjetojnė 10 pėr qind mė pak ftohje dhe diarre se tė tjerėt dhe janė tė prirė tė praktikojnė shprehi mė tė mira tė higjienės personale dhe shtėpiake. Pėr mė tepėr, duket se ia vlen tė jemi tė sjellshėm: ata tė cilėt kanė sjellje mė tė mira kanė edhe higjienė mė tė mirė personale dhe kanė gjasa dy herė e gjysmė mė shumė qė tė kenė njė shėndet tė mirė dhe shkallė mė tė ulėt tė ftohjes dhe diarresė.

Studimi Dettol HABIT po ashtu ka treguar se individėt e rregullt/tė pastėr janė mė higjienikė sesa ata tė ērregullt/kaotikė, pėrderisa femrat dhe pleqtė janė tė prirė tė kenė shprehi mė tė mira higjienike sesa meshkujt dhe tė rinjtė.

Shtėpiaket shfaqin nivelin mė tė lartė tė higjienės personale dhe shtėpiake, pėrderisa studentėt dhe punėtorėt e zyrave shfaqin shprehitė mė tė kėqija tė higjienės personale.

Globalisht, gjinia luan njė rol tė rėndėsishėm, me mė shumė femra sesa meshkuj tė prirė pėr tė adaptuar praktika tė mira tė higjienės (59.5 pėr qind me 44.5 pėr qind).

Afrika e Jugut i ka tejkaluar trendėt globalė me numėr tė njėjtė tė femrave dhe meshkujve tė angazhuar nė praktikat e mira higjienike.

Sa i pėrket higjienės personale, afrikanojugorėt i pėrshtaten normės globale se higjiena e mirė personale ėshtė e ndėrlidhur me moshėn e rritur, tė ardhurat dhe nivelin e arsimit. Sidoqoftė, Afrika e Jugut, Kina dhe Malajzia dolėn tė kenė shprehitė mė tė kėqija tė higjienės nga tė 12 vendet qė janė anketuar.

Praktikoni higjienėn e mirė ēdo ditė

Thotė profesori Barry Schoub, profesor i virologjisė nė Wits dhe kėshilltar i Institutit Kombėtar pėr sėmundjet ngjitėse: “Kėto zbulime tė reja nga studimi e theksojnė edhe mė tej se si sjellja e pėrmirėsuar e higjienės mund ta ndalojė nė mėnyrė efektive pėrhapjen e baktereve dhe mbrojnė shėndetin. Praktikimi i higjienės sė mirė nuk ėshtė thjesht brengė e femrave, e njerėzve mė tė ndėrgjegjshėm ose aty qė jetojnė nė mjedis tė ndotur – ėshtė pėrgjegjėsia e ēdokujt dhe ėshtė vitale nė reduktimin e pėrhapjes sė sėmundjeve infektive”.

Shprehitė e mira tė higjienės janė tė lidhura me reduktimin e shumė llojeve tė sėmundjeve tė zakonshme, siē janė infeksionet respiratore dhe enterike. Pėr shembull, njė studim lokal ka treguar qė pėrdorimi i produkteve antibakteriale redukton infeksionet enterike me 15.2 pėr qind te fėmijėt nėn 15 vjeē, dhe 19,8 pėr qind te njerėzit mbi moshėn 15-vjeēare. Reduktimi nė shkallėn e sėmundjeve respiratore ėshtė i theksuar edhe mė shumė: njė rėnie prej 46.5 pėr qind nė nėn moshėn 5-vjeēare, 34.4 pėr qind nėn moshėn 15-vjeēare dhe 85.8 pėr qind nė ata mė tė vjetėr se 15 vjeē.

“Ėshtė shumė e vlefshme tė kuptohet se ēka e drejton sjelljen higjienike. Studimi Dettol HABIT ka zbuluar karakteristikat qė shoqėrohen me higjienėn e mirė dhe rezultatet shėndetėsore siē janė ndėrgjegjėsimi dhe praktikimi i higjienės automatikisht ose nė mėnyrė rutine”, thotė profesori John Oxford, kryetari i Kėshillit Higjenik dhe profesor i virologjisė nė Barts dhe London School of Dentistry.

“Ne duam qė njerėzit ta kuptojnė se ku mund tė jenė duke dėshtuar dhe tė ndėrmarrin veprime pėr ta bėrė higjienėn shprehi. Mėsojuni fėmijėve shprehi tė mira dhe shtresojeni higjienėn nė rutinėn tuaj tė pėrditshme”.

Duke u bazuar nė zbulimet e studimit, kėshilli higjenik rekomandon qė duhen tė ndėrmerren hapa qė nga mosha e hershme pėr ta bėrė shprehi praktikimin e higjienės sė mirė, me sjelle tė mira, larje tė rregullt tė duarve dhe dezinfektim tė vėnė nė shėnjestėr tė krijimit tė rutinės sė pėrditshme.

_________________
Nuk dua fame, pushtet apo pasuri... Thjesht dua sinqeritet, respekt & dashuri... !!

Nora
Co-Admin
Besa-Bess
Co-AdminBesa-Bess

Gjinija : Female

Numri i postimeve : 9717
Mosha : 24
Viti: : 18/01/1992
Vendbanimi: : Gjakovė
Aktiviteti :
100 / 100100 / 100

Registration date : 10/06/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi