Ushqimet qė ndalojnė kohėn

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Super Ushqimet qė ndalojnė kohėn

Mesazh nga AnG3L-E prej Sat Nov 05, 2011 10:45 pm

Tė luftosh kundėr plakjes ėshtė ēėshtje strategjie. Ndiqni 6 taktika dhe do tė ndiheni mė tė reja.

Sigurisht, nuk doni tė ndiheni tė lodhura, nervoze dhe pa dėshirė pėr jetėn. Tashmė, tė gjitha ne mundohemi tė informohemi se si mund tė ‘plakemi mė mirė’.
Kėshilla e vetme: Pėr njė gjendje tė mirė fizike, bėni kujdes me ushqimin dhe mos nėnvlerėsoni fizkulturėn.

Nė kundėrshtim me bindjen e pėrgjithshme, shkencėtarėt kanė vėrtetuar se, jetėgjatėsia dhe shėndeti i mirė nuk janė thjesht ēėshtje gjenesh. Kėrkimet e fundit kanė treguar se rrudhat, osteoporoza (pakėsimi i sasisė sė kalciumit nė kocka - kryesisht tek gratė) por edhe sėmundje tė tjera tė rėndėsishme si ato kardiake, mund tė pėrballohen me ushqimin e duhur e njė kombinim tė njė jete tė rregullt sportive. Bashkėngjitini dietės suaj tė pėrditshme ushqimet qė ju propozojmė. Kėshtu qė, jo vetėm do tė fitoni kohėn, por edhe do tė mbroni shėndetin tuaj.

Thithni energji nga yndyra ‘e mirė’
E dini se, njė ushqim i pėrditshėm mė pėrqindje tė mjaftueshme yndyre (30% tė kalorive tuaja tė pėrditshme) kontribuon nė mungesėn ose shmangien e kileve tė tepėrta shumė mė tepėr sesa njė ushqim i varfėr nė yndyra?
Gratė kanė mė shumė pėrparėsi nė pranimin e yndyrės, sidomos nė qoftė se intensifikojnė
ushtrimet fizike. Sipas kėrkimeve shkencore, atletet femra qė konsumojnė fruta tė thata (burim ‘i mirė’ yndyre) rrisin rezistencėn dhe pėrmirėsojnė rekordin e tyre, sepse femrat e metabolizojnė kėtė yndyrė mė mirė sesa meshkujt. Megjithatė yndyra ‘e mirė’ ndihmon nė humbjen e peshės trupore kur zėvendėson gramė sheqernash dhe jo kur i shoqėron ato. Ėshtė po aq e domosdoshme sa tek meshkujt dhe tek femrat pėr rezultate afatgjata, sepse yndyra ‘e mirė’ depozitohet brenda tek qeliza t e indit muskulor dhe furnizon trupin me energji tė qėndrueshme.
Burime tė yndyrės sė ‘mirė’: kikirikėt, peshqit dhe avokado. Ato mbrojnė edhe zemrėn.

Konsumoni vitamina dhe kalcium
Filloni t'i konsumoni herėt, duke filluar prej tė 30-ve. Meqė njė tabletė kalcium nuk ėshtė e mjaftueshme, kombinojeni atė me ushqime tė pėrditshme qė pėrmbajnė kalcium. Pse? Sepse nuk do tė gjeni tabletė tė pėrmbajė sasinė e 1000 mg kalcium pėr tė cilin keni nevojė ēdo ditė. Por kujdes! Merreni kalciumin gjithmonė me gjysmė doze, pėrndryshe, nė vend qė tė shkojė atje ku doni (p.sh. kockat), shkon atje ku nuk duhet (p.sh. nė pllakat sklerotike tė arterieve.)
Nė shtatzėni. Mundet qė lindja e njė fėmije t'ju bėjė tė ndjeheni tė plakura pėrpara kohe - papritur ngriheni natėn duke u shqetėsuar pėr fėmijėn tuaj dhe pyesni veten nėse do tė mundeni t'i ofroni gjithēka do donit, ndėrkohė qė ai rritet. Megjithatė mėmėsia nuk ju bėn tė ndjeheni tė plakura.
Mund tė ruani rininė tuaj nė qoftė se i shmangeni kileve tė shumta gjatė periudhės sė shtatzėnisė. Keni nevojė vetėm pėr 300 kalori plus nė ditė gjatė kohės sė 2 tremujorėve tė fundit tė saj dhe pėr shumė pėrbėrės ushqyes. Duhet tė konsumoni 2-3 racione ushqimesh tė pasura me kalcium, 5 racione perimesh, 3 frutash dhe 2 racione mishi dhe ushqimesh tė tjera tė pasura me proteina. Kujdesuni gjithashtu tė merrni tableta shtesė kalcium sepse, nė qoftė se nuk konsumoni sasi tė mjaftueshme kalciumi, embrioni do ta thithė nga kockat tuaja, duke rritur rrezikun e osteoporozės tė ardhmen.
Rritje fiziologjike e peshės konsiderohen 12 - 16 kile. Ushtrimet e duhura trupor do t'ju ndihmojnė tė ruani peshėn tuaj nė limitet e lejuara. Shumė e rėndėsishme ėshtė tė merren qė nė fillim acide yndyrore omega3 (sinonim me shėndetin psikik dhe cerebral tė mamasė dhe fėmijės) dhe krom (pėr rregullimin e glukozės dhe tė insulinės nė gjakun e nėnės).

Mundeni hemorragjinė cerebrale me vitaminat C dhe E
Pėrpara 100 vjetėsh, mė pak se 50% e popullsisė ia dilnin tė jetonin mbi 65 vjet. Sot, ėshtė pothuajse e sigurt qė do tė jetoni shumė mė tepėr. Megjithatė, pas tė 65-ve, femrat pėrballen me njė rrezik tė dyfishtė pėr hemorragji cerebrale. Njė kėrkim i ri ka treguar se, me marrjen e mė shumė se dy pėrbėrėsve ushqyes pėr tė cilat me sa duket ka nevojė organizmi juaj, ju mund tė shmangni hemorragjinė cerebrale. Akoma edhe duhanpirėsit me marrjen e lartė tė sasisė vitaminės C zvogėluan rrezikun mė shumė se 70%. Gjithashtu, personat qė marrin sasinė mė tė madhe tė mundshme tė vitaminės E (tė paktėn 15,5 mg nė ditė) zvogėluan rrezikun e shkaktimit tė hemorragjisė cerebrale nė mė shumė se 20%.
(Kujdes: sasi tė mėdha vitamine E shkaktojnė tek disa episode hipertensioni) .
Specialistėt konsiderojnė se vitaminat C dhe E mund tė ēarmatosin rrėnjėt e lira tė trurit, tė cilat janė pėrgjegjėse pėr shkaktimin e episodit tė hemorragjisė cerebrale. Pra qė tė mbroheni, rritni marrjen e tyre.
Burime vitamine C: portokalli (54 mg ose 1- 2 portokallie nė ditė) dhe luleshtrydhe (42 mg ose gjysmė filxhani).
Burime vitamine E: bajame (7,4 mg ose 22 bajame, fara luledielli (6 mg ose njė grusht tė madh) dhe vaj luledielli (5,6 mg).

Stėrviteni kujtesėn tuaj me thjerrėza dhe perime
Kėrkimi nė Institutin Rush tė Ēikagos,tregoi qė marrja e sasisė sė lartė tė niacinės ēdo ditė, zvogėlon rrezikun e shfaqjes sė sėmundjes sė Alzheirner-it. Personat qė merrnin 22,4 mcg pėrditė shfaqėn rreth 80% rrezik mė tė vogėl nė krahasim me ata qė merrnin vetėm 12,6 mcg.
Burime niacine: gjoks pule (112 gjoksi ose 15 mcg), mish lope (njė racion ose 15 mg).

Ushqime tė tjera pėr kthjelltėsi shpirtėrore:
Peshku, thjerrėzat dhe vitaminat pėr funksionimin e mirė tė trurit. Vitaminat nė fjalė kontrollojnė nivelet e aminoacideve homokisteinikė nė gjak.
Bėhet fjalė pėr njė proteinė e cila nė nivele tė larta mund tė shkatėrrojė nervat e trurit. Njė kėrkim zviceran tregoi qė ata qė kishin nivele tė ulėta tė vitaminės B 12 dhe hekuri rrezikonin tė shfaqnin dobėsi nervore 4 herė mė shumė sesa ata tė cilėt merrnin sasi tė mjaftueshme. Konsumoni 400 mcg hekur dhe 6 mcg B 12 ēdo ditė.
Burime tė hekurit: tė gjitha llojet e mishrave (tė kuq, tė bardhė) peshq, 1/2 filxhan drithėra ose thjerrėza (169 mcg).
Burime tė vitaminės B12: salmoni dhe sardelja e konservės (6,3 mcg).

Perime pėr mendje ‘tė shpejtė’
Studimi i Universitetit tė Harvardit nė 13000 gra tė moshės rreth tė 70-ve tregoi se ato qė konsumonin nė javė 8 racione perime jeshile me fletė dhe 5 racione perime lakrorė (siē janė brokoli, lulelakra) gjatė periudhės sė dhjetėvjeēarit tė 6-tė tė jetės sė tyre, fitonin 1- 2 vite qartėsie mendore nė krahasim me ato qė konsumonin vetėm 2- 3 racione perime tė pėrgjithshme.

Pije pėr energji dhe gjallėri
Herėn e ardhshme qė do tė ndieni se forcat tuaja po ju braktisin, pini 1 filxhan:
* Ujė, ujė, ujė! (tė paktėn 8 gota nė ditė)
* Ēaj jeshil (i nxehtė ose i ftohtė)
* Pije xhinseng (i nxehtė ose i ftohtė)
* Pije kamomil (mos e preferoni nė qoftė se ju shkakton gjumė)

AnG3L-E
Co-Admin
Besa-Bess
Co-AdminBesa-Bess

Gjinija : Female

Numri i postimeve : 11525
Vendbanimi: : N`Zemer T`EDW-s
Aktiviteti :
100 / 100100 / 100

Registration date : 14/09/2009

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi