Televizori na e shkurton jetėn

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Super Televizori na e shkurton jetėn

Mesazh nga Nora prej Thu Nov 10, 2011 2:03 pm



Njė orė televizor nė ditė ka efekt tė njėjtė me dy cigare: ta shkurton jetėn me 22 minuta, tė paktėn kėshtu tregon njė studim i bėrė nė Australi dhe Tajvan. Kush dėshiron tė jetojė sa mė gjatė, duhet tė shohė mė pak televizion dhe tė bėjė mė shumė sport.
Pėr kėtė dyshohej edhe mė parė, por tani siguria vjen nga njė studim i publikuar nė “British Journal of Sports Medicine”, i bėrė nga shkencėtarėt e Universitetit tė Queensland tek 11 mijė persona mė shumė se 25 vjeē.
Sipas studiuesve australianė, nė fakt, njė orė televizion ka tė njėjtin efekt si pirja e dy cigareve: pėr ēdo 60 minuta tė kaluara pa lėvizur pėrpara ekranit tė vogėl, jeta shkurtohet me 22 minuta.
Pėr njė total prej pesė vjetėsh pėr ata (rreth 1 pėr qind e popullsisė) e sheh ekranin e vogėl pėr gjashtė orė nė ditė. Shkencėtarėt kanė vlerėsuar se nė vitin 2008, australianėt mė shumė se 25 vjeē kanė kaluar 9.8 miliardė orė pėrpara televizionit, shifėr kjo e barabartė me 286 mijė vjet jetė tė humbura.
Mesatare e lartė
“Koha e kaluar pėrpara televizionit, – sipas kėrkimeve, – lidhet me njė reduktim tė pritshmėrisė, e krahasueshme me atė tė lidhur me faktorėt kryesorė tė rrezikut pėr sėmundjet kronike, si inaktiviteti fizik apo obeziteti”.
Tė dhėnat, tregojnė kėrkuesit e Universitetit tė Queensland-it, nuk mund tė jenė limituar vetėm pėr realitetin australian: “efektet e televizionit nė vendet e tjera tė botės sė industrializuar, me ēdo mundėsi janė tė krahasueshme”, sigurojnė, duke marrė nė konsideratė qė nė kombet mė tė zhvilluara, orėt e kaluara pėrpara televizionit janė mesatarisht tė ngjashme. Nė Britaninė e madhe kalohet katėr orė nė ditė pėrpara televizionit, ndėrsa nė SHBA pesė. Edhe nė Europė shumė vende kalojnė mesatarisht katėr ose mė shumė orė pėrpara televizorit.
Televizioni dhe sėmundjet
Nė fillim tė kėtij viti, njė studim kishte treguar se rreziku pėr t’u sėmurur me diabetin e tipit 2 dhe sėmundjet kardiake rritet me 20 pėr qind me 2 orė tė kaluara pėrpara televizionit. Ndėrkaq, njė tjetėr studim i publikuar nė revistėn mjekėsore tė specializuar “Lancet” afirmon se tė shohėsh shumė televizion ėshtė aq e rrezikshme sa duhanpirja, shėndeti i tepėrt dhe mungesa e sportit.
Kėrkimi, nėn drejtimin e Chi-Pang Wen, tė “National Health Research Institutes” nė Tajvan dhe Jackson Pui Man Wai, i “National Taiwan Sport University”, analizoi tė dhėnat e mbledhura nga mė shumė se 416 mijė persona qė kishin marrė pjesė nė njė kontroll mjekėsor mes vitit 1996 dhe 2008.
Nė krahasim me ata qė nuk kryenin asnjė aktivitet fizik, personat qė bėnin edhe pak aktivitet fizik (92 minuta nė javė, rreth ēerek ore ēdo ditė), kishin njė rrezik vdekjeje tė parakohshme rreth 14 pėr qind mė tė vogėl dhe probabilitet pėr tė vdekur nga kanceri rreth 10 pėr qind, me njė pritshmėri jete rreth 3 vjet mė tė gjatė.
Tė tjera studime
Nuk ka rėndėsi nėse shkoni nė palestėr ēdo ditė, nuk pini duhan, dhe alkool, armiku i vėrtetė i zemrės suaj ėshtė televizori, sidomos nėse kaloni katėr orė ulur pėrpara ekranit tė vogėl. Nėse praktikoni njė zakon tė tillė, rreziku pėr infarktet dhe sėmundjet kardiovaskulare rritet ndjeshėm. Pėrfundimi ka dalė nga njė studim i “University College London”, sipas tė cilit, tė kalosh shumė kohė pėrpara televizorit shkakton rritje tė pėrgjithshme tė sėmundjeve vdekjeprurėse me 48 pėr qind dhe rrit me 125 pėr qind rrezikun pėr tė vdekur nga sėmundje kardiake. Studimi i publikuar nė “Journal of the American College of Cardiology” ėshtė fryt i njė studimi tė bėrė tek 4 512 persona tė ndjekur pėr katėr vjet radhazi, gjatė tė cilėve 325 vdiqėn dhe 215 kanė pasur tė paktėn njė sėmundje kardiovaskulare.
Duke krahasuar tė dhėnat mbi shėndetin me ato mbi sasinė e orėve tė kaluara pėrpara televizionit apo kompjuterit, kėrkuesit gjetėn njė rritje tė rrezikut tek ata qė ēdo ditė qėndronin ulur pėr mė shumė se katėr orė, e kjo ndodhte edhe nė mungesė tė zakoneve tė kėqija si alkooli, duhani dhe nė prani tė zakoneve “pozitive” si ushtrimet fizike.
Njė mėnyrė pėr tė qenė tė shėndetshėm ėshtė edhe zvogėlimi i kohės qė kalohet ulur. Tre ose katėr orė pėrpara televizorit nė ditė janė shumė, qė pėrveēse ėshtė mėnyra mė pasive dhe mė pak kreative pėr tė kaluar kohėn, pėrfaqėson dhe rrezik tė madh pėr shėndetin”, – ka treguar njė prej autorėve.



_________________
Nuk dua fame, pushtet apo pasuri... Thjesht dua sinqeritet, respekt & dashuri... !!

Nora
Co-Admin
Besa-Bess
Co-AdminBesa-Bess

Gjinija : Female

Numri i postimeve : 9717
Mosha : 24
Viti: : 18/01/1992
Vendbanimi: : Gjakovė
Aktiviteti :
100 / 100100 / 100

Registration date : 10/06/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi