Dimri na ben te dukemi 5 vjet me te vjeter

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Super Dimri na ben te dukemi 5 vjet me te vjeter

Mesazh nga Nora prej Wed Dec 14, 2011 8:44 am



Ndėrsa ditėt e dimrit sa vijnė e bėhen mė tė thella dhe mė tė ftohta, mjekėt dhe shkencėtarėt e shėndetit kanė disa kėshilla posaēėrisht pėr gratė, sepse dimri mund tė jetė veēanėrisht i pamėshirshėm pėr pamjen e jashtme.
Problemet qė lindin me ardhjen e dimrit janė tė ndryshme, duke nisur nga problemet e lėkurės sė fytyrės te shtimi i kileve, rreziku i osteoporozės e deri te lindja e fėmijėve me probleme.
Sipas njė studimi tė bėrė nė Britaninė e Madhe kėtė javė, dimri mund tė bėjė njė grua qė tė duket 5 vjet mė e madhe nė moshė dhe kjo vetėm pėr shkak tė problematikės sė lėkurės rreth syve. Ekspertėt kanė studiuar 5000 gra dhe kanė dalė nė pėrfundimin se nė stinėn e ftohtė “torbat” qė formohen rreth syve janė mė tė mėdha, mė tė dukshme dhe mė tė zeza se nė momente tė tjera tė vitit.
Dhe pikėrisht kjo bėn qė njė grua tė duket mė e madhe nė moshė nga sa ėshtė nė tė vėrtetė. Kjo shkaktohet nga mungesa e dritės sė diellit qė e bėn lėkurėn mė tė zbehtė dhe si pasojė dalin mė nė pah tė nxirat poshtė syve. Ndėrkohė nė dimėr kemi njė nivel mė tė ulėt tė vitaminės D, qė ėshtė jetėsore pėr shėndetin e kockave. Kjo vitaminė prodhohet nėn ndikimin e dritės sė diellit. Mungesa e vitaminės D ka njė ndikim negativ nė shfaqjen mė me forcė tė rrathėve tė zinj tė syve dhe nė fryrjen e pjesės sė poshtme tė tyre. Nėse njė grua ėshtė e re, pra nė tė 30-at, mosha e saj mund tė rritet nė dimėr me tre vjet, ndėrsa nėse njė grua ėshtė mbi tė 40-at, atėherė mosha e saj nga rrathėt poshtė syve rritet me pesė, por edhe mė shumė vjet. Ndėrkohė, sipas studimit, nė dimėr 82% e grave i kanė sytė e fryrė, ndėrkohė qė nė verė vetėm 38%.
Ka njė numėr tė madh faktorėsh qė ndikojnė nė pėrkeqėsimin e fryrjes dhe nxirjes sė pjesėve tė poshtė syrit. Lėkura e trashė dhe mungesa e kolagjenit dhe e yndyrės janė disa nga shkaqet. Me kalimin e moshės tė tre kėta faktorė rėndohen, duke bėrė qė enėt blu tė gjakut qė ndodhen poshtė lėkurės tė jenė mė tė dukshme.
Ndėr faktorėt e tjerė janė streset fizike dhe emocionale dhe mė pas vijnė duhani, alkooli, qė veēanėrisht nė dimėr kanė njė ndikim shumė negativ nė lėkurėn e femrave. Pra dimri ėshtė njė stinė jo e favorshme nė pamjen tonė tė jashtme, veēanėrisht pėr lėkurėn e fytyrės. Por jo vetėm. Ėshtė fakt se dimri, pra mungesa e diellit, sjell ndryshime jo tė mira nė tė gjithė trupin dhe organizmin tonė.
Njė prej tyre ėshtė pėr shembull shtimi nė peshė gjatė muajve tė dimrit. Problemi i rritjes nė peshė vjen nga fakti qė mungesa e rrezeve tė diellit na bėn tė ndiejmė shpesh uri, sepse gjėndra ///pituitare nė trurin tonė ėshtė mė pak e stimuluar. Kjo shkakton njė sėrė kundėrpėrgjigjesh, njėra prej tė cilave ėshtė pikėrisht shtimi i oreksit, qė shėrben edhe pėr krijimin e sasive tė mėdha tė energjisė qė duhet pėr tė pėrballuar klimėn e ftohtė tė dimrit.
Nė dimėr ne jemi shumė tė dhėnė pas ushqimit dhe hamė ēdo gjė qė na del pėrpara. Ndėrkohė jemi tė prirur pėr mė pak ushtrime fizike, sepse jemi mė komodė dhe mė rehat nė qėndrimet nė vende tė ngrohta ku ndihemi mė komfortė. Nė terma fizikė mungesa e dritės sė diellit shkakton edhe prodhim tė paktė tė hormonit tė leptinės qė lajmėron trurin nė rast se stomaku ėshtė i mbushur plot dhe na lajmėron edhe ne se kur jemi duke e tejkaluar me ushqimin. Rezultati i gjithė kėtij studimi ėshtė publikuar nė njė revistė shkencore nė Britaninė e Madhe. Njė nga pėrfundimet e rezultatit ėshtė se pjesa e grave qė shėndoshen mė shumė nė dimėr njėherazi kanė edhe njė ulje tė vitaminės D.
Disa mjekė thonė se gjatė dimrit duhet qė tė konsumojmė mė shumė vitaminė D se gjatė verės, pėr tė kompensuar sasinė e vogėl tė prodhimit tė saj. Por ka dy probleme nė lidhje me kėtė. I pari ėshtė se sasia e tepėrt e vitaminės D nė gjak ėshtė po aq e dėmshme sa edhe mungesa e saj. Njė studim amerikan i publikuar kėtė vjeshtė, tregon se njerėzit qė kanė sasi mė tė madhe tė vitaminės D kanė 3 herė mė shumė shanse se njerėzit e tjerė pėr tė zhvilluar brenda vetes fibrilacionin arterial, njė lloj rrahjeje zemre qė mund tė tė ēojė nė goditje zemre.
Njė tjetėr studim nėnvizon faktin se pėr tė qenė tė shėndetshėm ne kemi nevojė pėr rreze dielli dhe jo vetėm pėr sasi vitamine D. Kjo, sepse dielli ka edhe pėrbėrės tė tjerė qė i bėjnė mirė organizmit tonė dhe nuk bėhet fjalė vetėm pėr prodhimin e vitaminės D.
Ndėrsa vitamina D ėshtė e mirė pėr disa sėmundje, nuk mund tė mbulojė tė gjitha problematikat e tjera qė shkaktohen nga mungesa e ekspozimit tė trupit nė diell. Pikėrisht njė nga tė mirat e banjave tė diellit ėshtė parandalimi i sėmundjeve tė stinės sė ftohtė, i rritjes sė imunitetit tė trupit dhe i shėndetit. Marrim pėr shembull meshkujt dhe sėmundjet karakteristike. Sipas njė studimi, meshkujt qė janė mė shumė tė ekspozuar ndaj diellit kanė shanse mė tė ulėta pėr tė pasur kancer prostati, infeksione nė veshka, si dhe kancer tė lėkurės.
Dielli dhe ekspozimi ndaj tij duket se ndihmon shumė edhe gratė nga kanceri endometrial, qė prek pikėrisht mitrėn. Ėshtė njė sėmundje qė prek njė numėr tė madh grash nė Europėn Perėndimore, veēanėrisht veriore, pra nė atė pjesė tė Europės ku gratė janė mė pak tė ekspozuara ndaj diellit nė njė pjesė tė madhe tė vitit. Pra gratė e vendeve tė Europės veriore janė mė tė ekspozuara ndaj rreziqeve pėr njė numėr sėmundjesh qė aktivizohen dhe forcohen pėr shkak tė mungesės sė diellit. Por, njė universitet suedez, qė ka marrė nė studim 30 mijė gra, ka dalė nė pėrfundimin se ata qė kanė njė ekspozim mė tė madh ndaj rrezeve tė diellit e reduktojnė rrezikun e kancerit nė masėn 40%. E njėjta gjė vlen edhe pėr gratė e periudhės postmenstruale nė lidhje me ēėshtjet e osteoporozės. Edhe kjo sėmundje, qė ka tė bėjė me hollimin e kockave, gjithashtu lidhet me mungesėn e vitaminės D.
Nė shtator, disa shkencėtarė tė tjerė nga Universiteti Aberdeen zbuluan qė sa mė nė veri tė jetojnė gratė, aq mė tė prirura janė ndaj sėmundjeve tė ndryshme dhe kjo kuptohet pėr shkak tė mungesės sė diellit. Por shqetėsimet e stinės pa diell fatkeqėsisht prekin edhe nėnat qė presin fėmijė.
Dhe bėhet fjalė pėr rreziqe qė kanė tė bėjnė me shėndetin e nėnės dhe shėndetin e fėmijės. Ekspertėt skandinavė qė kanė ndjekur rastet e 480 000 grave gjatė 5 viteve tė fundit, kanė zbuluar se gjatė muajve tė errėt tė dimrit gratė shtatzėna kanė shanse dy herė mė tė mėdha pėr tė vuajtur nga pre-eclampsia, njė presion fatal i gjakut qė mund tė shkaktojė probleme tė mėdha pėr fetusin e grave qė janė shtatzėna. Ndėrsa ata fėmijė qė lindin nė zemėr tė dimrit ose edhe nė tė dalė tė tij, kur ditėt janė me tė vėrtetė shumė mė tė ftohta, kanė njė mundėsi mė tė madhe pėr tė vuajtur nga skizofrenia. Mungesa e dritės sė diellit mund tė krijojė probleme nė njė funksion tė trurit qė ka tė bėjė me prodhimin e melatoninės, qė ėshtė i rėndėsishėm pėr rritjen e shėndetshme tė neuroneve tė fėmijės nė barkun e nėnės. Eksperimentet laboratorike tregojnė se mungesa e melatoninės mund tė dėmtojė zhvillimin e hipokampusit, njė zonė e trurit qė ėshtė jetike pėr kontrollin e humorit dhe formimin e memories.
Lidhje tė tilla tė ngjashme janė gjetur edhe me rritjen e nivelit tė alergjive nga ushqimi dhe epilepsia te fėmijėt e lindur nė fund tė dimrit ose nė fillim tė pranverės. Shkencėtarėt nuk janė tė sigurt se pėrse lindjet e dimrit mund tė rrisin alergjitė e ushqimeve te fėmijėt. Por nė rastin e epilepsisė ekspertėt besojnė se mungesa e dritės sė diellit ēon nė nivele tė ulėta tė prodhimit tė serotoninės, dopaminės dhe nerepinefrinės nė zhvillimin trunor tė foshnjės. Mungesa e kėtyre lėndėve ėshtė njė dėm i madh.
Pėrgjigjja e qartė ndaj tė gjitha kėtyre problemeve ėshtė dalja nė ajėr tė pastėr sa mė shumė qė tė jetė e mundur, veēanėrisht gjatė stinės sė verės. Por fatkeqėsisht vihet re se njė numėr i madh njerėzish nė Perėndim e kanė humbur kėnaqėsinė e tė dalit jashtė edhe kur koha ėshtė e bukur. Por kėtė duhet ta bėjmė jo vetėm pėr dobi tė shėndetit tonė, qė ėshtė parėsor, por edhe pėr atė tė pamjes sė jashtme.

_________________
Nuk dua fame, pushtet apo pasuri... Thjesht dua sinqeritet, respekt & dashuri... !!

Nora
Co-Admin
Besa-Bess
Co-AdminBesa-Bess

Gjinija : Female

Numri i postimeve : 9717
Mosha : 24
Viti: : 18/01/1992
Vendbanimi: : Gjakovė
Aktiviteti :
100 / 100100 / 100

Registration date : 10/06/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi